Populiariausi sukčiavimo būdai: kaip atpažinti ir apsisaugoti?

Lietuvos banko organizuoto tyrimo rezultatai parodė, kad per pastaruosius tris metus beveik 39% šalies gyventojų susidūrė su finansiniais sukčiais.

Siekdamas, kad klientai išliktų budrūs ir nepakliūtų į sukčių pinkles, „Mano bankas“ skatina domėtis galimais sukčiavimo būdais. 

• Sukčiavimas el. paštu arba SMS žinutėmis 

Nors pats „fišingas“ (angl. phishing), kuomet elektroniniu paštu ar SMS žinute (angl. smishing) gaunamas melagingas pranešimas nuo paslaugos teikėjo, kuriuo apsimeta sukčius, yra žinomas ilgą laiką, tačiau sukčiavimo technikos tampa vis išradingesnės ir atpažinti sukčiavimą darosi sunkiau. 

Šiuolaikinės technologijos leidžia nurodyti norimą siuntėjo vardą (pvz. Bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ar „Sodra“), todėl suprasti, kad pranešimas yra melagingas yra pakankamai sudėtinga.  

Dažnu atveju, pranešimas yra apie skolas, baudą, gautą siuntinį ar sąskaitos uždarymą. Gavėjas raginamas kuo greičiau imtis veiksmų, t.y paspaudus nuorodą prisijungti prie asmeninės paskyros, o tuomet visus jo duomenis jau gali perimti sukčius. 

Kaip apsisaugoti

Patikimiausias būdas apsisaugoti – nespausti atsiųstų nuorodų, o pačiam suvesti reikiamos svetainės adresą ir patikrinti gautą informaciją.

• Investicinis sukčiavimas

Norėdami įgyti pasitikėjimą, investiciniai sukčiai dažnai nesiūlo iš karto investuoti labai didelių sumų. Po kurio laiko jie praneša, kad jūsų investicija puikiai uždirbo. Galbūt net dalį „uždirbtų“ pinigų – kaip įrodymą, kad viskas vyksta skaidriai – perveda jums į sąskaitą. Toks elgesys paskatina pervesti didesnę sumą, o gal net atlikti periodinius pavedimus. 

Kaip apsisaugoti

Prieš pradedant investuoti, būtina patikrinti, ar tai daryti siūlanti įmonė turi leidimą verstis šia veikla ir nėra įrašyta į nelegaliai finansines paslaugas teikiančių subjektų sąrašą (tai galite padaryti internetiniame Lietuvos banko puslapyje). Taip pat, iš pat pradžių svarbu pasiteirauti dėl visų, su investavimu susijusių sąlygų. 

• Sukčiavimas, apsimetant vadovu 

Sukčiai gali siųsti el. laiškus apsimesdami įmonės vadovu (angl. CEO scam), pvz. generaliniu direktoriumi ar finansų direktoriumi ir reikalauti atlikti skubų mokėjimą. 

Kaip apsisaugoti

Svarbu griežtai laikytis mokėjimų ir pirkimų saugos procedūrų, kurios priimtos jūsų įmonėje.  Nepasiduoti spaudimui, raginimui veikti kuo greičiau. Atidžiai tikrinti el. pašto adresus ir neatidarinėti įtartinų nuorodų ar laiško priedų. 

Apie įtartiną laišką ar skambutį būtina informuoti savo darbovietės Informacinių technologijų (IT) padalinį. 

• Sukčiavimas interneto svetainėse

Internetinėje erdvėje pamatote už patrauklią kainą parduodamą prekę. Susisiekus su pardavėju, jis atsiunčia savo rekvizitus ir jūs atliekate mokėjimą. Tačiau pirkinio taip ir nesulaukiate, o pardavėjo paskyros neberandate, nes ji ištrinta. 

Kaip apsisaugoti

Prieš perkant prekę, patikrinkite atsiliepimus apie pardavėją, peržiūrėkite jo profilį socialiniuose tinkluose. Dažnu atveju sukčių paskyros būna sukurtos prieš kelias dienas ir neturi arba turi labai mažai įrašų. 

• Sukčiavimas, kviečiant atsiimti siuntą

Gaunama SMS žinutė, kurioje kviečiama paštomate atsiimti siuntą.  Žinutė niekuo nesiskiria nuo tų, kurias įprastai siunčia siuntų tarnybos. Nuvykus prie paštomato ir suvedus siuntos numerį, paprašoma susimokėti. 

Suma dažnai nebūna didelė,  tačiau ją sumokėjus, gaunama tuščia dėžė. Kadangi žmogus pats sumoka ir įrodyti, jog gauta siunta buvo tuščia, sunku, todėl atgauti pinigus nelengva. Tokiu atveju reikia kreiptis į policiją. 

Kaip apsisaugoti 

Jeigu laukiate siuntos, pasitikrinkite siuntos numerį, pašto tarnybos, per kurią buvo siųsta, pavadinimą ir paštomato adresą. Jeigu siuntos nelaukėte, naudodami siuntos numerį, pažiūrėkite, kas yra siuntėjas. Jeigu to padaryti neįmanoma, už nelauktas siuntas nemokėkite. 

Atmintinė:

1. Niekada ir su niekuo nesidalykite savo prisijungimo prie banko ir kitais asmeniniais duomenimis.
2. Pajutus, jog patekote į sukčių pinkles, nutraukite bet kokį bendravimą su įtartinais asmenimis. 
3. Kreipkitės į savo mokėjimo paslaugų teikėją ir Lietuvos policiją.
4. Jei tai investicinis sukčiavimas, informuokite Lietuvos banką el. paštu prieziura@lb.lt
5. Būkite budrūs. Prieš perkant, investuojant ar atliekant lėšų pervedimą, apie įmonę ar asmenį sužinokite kiek įmanoma daugiau informacijos.